Nėra tiksliai nustatyta kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja Geležinio Vilko legenda. Vėlyvojo bronzos amžiaus (XIII a. iki m. e.), ankstyvojo geležies amžiaus, bei romėniškojo laikotarpio pradžioje (III a.), kaip visoje Lietuvoje į rytus nuo Šventosios upės ir vakarų Baltarusijoje vyravo brūkšniuotosios keramikosarcheologinė kultūra. Jos palikuonys, baltų genčių gentis – aukštaičiai.
Toliau skaityti “Vilnius“
Afganų kurtai yra labai įspūdingos išvaizdos, dėl to jie XX a. 8 dešimtmetyje tapo gražių ponių mėgstamais aksesuarais. Buvusio pjudymo šuns degradavimas iki gryno gražuolio pakenkė jo įvaizdžiui ir jis greitai įgijo gražaus, bet kvailo šuns šlovę. Daugelis šunų dresuotojų afganų kurtą, kuris nepasidavė dresuojamas įprastiniais dresūros metodais, pripažino nelabai protingu.
Toliau skaityti “Afganistano kurtas“
Didžiuliai šunys, panašūs ne balti, rečiau – pilka sniego danga, turi didelį juodą nosį. Jie panašūs į bolnok, bet daug didesni. Veislė buvo paimta iš ganyklos, tačiau šiuolaikiniai gražūs žmonės praktiškai nenaudojami šiai veiklai, nes jų kailiui būdinga ypatinga priežiūra.
Toliau skaityti “Pietų Rusijos aviganis“
Tyrėjai dar negalėjo nustatyti tikslios šios veislės kilmės, tačiau yra keletas gana tikėtinų, o ne labai hipotezių. Pavyzdžiui, yra nuomonė, kad tiesioginiai Niufaundlando protėviai yra didžiuliai rausvo šunys su Ericksono vikingų balta vilna, dažnai lankančia Naująjį pasaulį. Taip pat jų kilmė yra susijusi su seniausia Tibeto mastifų veisle.
Toliau skaityti “Niufaundlandas“
Šiame sąraše jie gali būti saugiai įdėta į pirmąją vietą, nes šiai veislei atstovaujančių lyderių pozicijos buvo laikomos gana ilgą laiką. Pekinezė – senovės kinų veislės atstovai pernelyg ilgai buvo tik imperatoriški šunys, ir tai, žinoma, turėjo tam tikrą įtaką jų charakteriui. Iki šiol veisle yra įvairūs mitai ir legendos, kurios dar labiau skatina susidomėjimą šiais šunimis.
Toliau skaityti “Pekinas“
Amerikietišką ir anglų kalbą – jie turi precedento neturintį populiarumą, kuris iš tikrųjų nėra nenuostabu. Apskritai, tai yra dvi tos pačios veislės, kurioms būdingos įvairios išorinės išorės savybės. Amerikiečiai turi daugiau išvaizdą, tinkamą parodoms.
Toliau skaityti “Kokerspanielis“
Kolis daugeliui žmonių yra pat gražiausias šuo. Ir iš tiesų: gražiai margo kailio, elegantiškos galvos ir išdidžios laikysenos kolis patraukia žvilgsnį.
Be to, jo nepaprastai teigiamas labai protingo ir pasiaukojančio žmogaus draugo įvaizdis kyla iš filmų apie Lesę.
Pudelių kilmė iki šiol nėra aiški. Apie juos prirašyta daug skirtingų pasakojimų. Manoma, kad pudelių protėviai buvo medžiokliniai šunys ir aviganiai. Plačiai paplitusi nuomonė, kad pudelio protėvis yra trumpaplaukis prancūzų pointeris, kurį į Europą iš Afrikos atvežė maurai. Rašytiniuose šaltiniuose pudeliai pradedami minėti XV amžiuje, bet iš piešinių sprendžiama, kad ši veislė egzistavo jau XIV amžiuje ar net dar anksčiau. Seniau D. Britanijoje pudelis buvo laikomas medžiokliniu šunimi, o kitose šalyse (Vokietijoje, Rusijoje, Olandijoje, Belgijoje) ši veislė išpopuliarėjo XV a.
Toliau skaityti “Pudelis“
Basendžiai yra viena seniausių šunų veislių planetoje. Jie kilę iš Kongo džiunglių, tačiau šių šunų atvaizdų aptinkama ir Senovės Egipto faraonų kapavietėse. Žmonėms jie nuo seno tarnauja kaip patikimi medžiokliniai šunys, nepamainomi tankiose pusiaujo džiunglėse.
Toliau skaityti “Basendžiai“
Kiek didesnio nei vidutinio ūgio beveik nesišeriantis sportinio kompaktiško sudėjimo, nuostabaus žydros spalvos bekvapio kailio terjeras.
Toliau skaityti “Keribliūterjeras“
Šuniukas 