Charakteris. Nors Jorkšyro terjerai ir mažyčiai šuniukai, tačiau labai judrūs, jų aktyvumas aukštas, itin smalsūs ir landūs, trykštantys energija. Taip pat be galo prieraišūs ir ištikimi vieninteliam šeimininkui, tačiau puikiai sutaria ir su kitais. Ši veislė dresuotina, nors intelektas ir vidutinio lygio. Dresuojant reikalinga kantrybė – kasdien šuneliu užsiimti, kartoti taisykles ir komandas, taip jis išmoks tvarkos. Nei apsaugai, nei darbui ar tarnybai šie terjerai netinka – tai dekoratyviniai žaisliniai šuniukai. Vis dėlto Jorkšyro terjerai netinka neaktyviems žmonėms, kadangi šunelis per dieną turi bėgioti ar vaikščioti bent valandą, taip pat jis itin žaismingas, tad būtina skirti daug dėmesio, pažaisti. Tampa ramūs žiūrėdami televizorių. Svarbus faktas: jei esate alergiškas gyvūnams – ne bėda. Jorkšyro terjerus gali laikyti ir alergiški žmonės. Nors šuniukai ir maži, tačiau labai drąsūs, kol yra prie šeimininko.
Šiek tiek istorijos ir faktų. Ši dekoratyvinių šunų veislė išvesta apie 1800-uosius metus Anglijoje, dabartinėje Jorkšyro teritorijoje. Norėta išvesti mažą kišeninį šuniuką, laikomą dėl grožio. Taip pat norėta, kad jie gaudytų žiurkes ir kitus nedidelius žvėrelius. Greičiausiai buvo sukryžminti Klaidsdeilio ir Peilio (rusvi ir juodi) terjerai. Buvo kryžminami ir su Maltos bišonais – tai lėmė terjerų ilgą kailį.
Sveikata – gerai prižiūrimi Jorkšyro terjerai išgyvena net iki penkiolikos metų. Žemutinė riba – dešimt metų. Jei šeimininkai nusprendžia turėti šuniuką, reikia žinoti, jog vados dydis – 2-4 terjeriukai.
Didžiausia šių šuniukų sveikatos problema – dantukai, kadangi snukutis mažas, o dantų užauga daug. Jei iki aštuonerių mėnesių neiškris visi pieniniai dantys, teks kreiptis į specialistus. Jei šuniukai perkami iš nepatikimų veisėjų, galimos didelės sveikatos problemos, veterinarinės išlaidos ir gal net ankstyva mirtis.
Šuniukas 