Kūčios minimos gruodžio 24-ąją, Kalėdų išvakarėse. Krikščioniškame pasaulyje šią dieną įprastai švenčiamas Jėzaus gimimas, tačiau mūsų šalyje ši šventė yra unikali ir turi gilias tradicijas bei pagonišką kilmę – Saulėgrįžą.
Praeityje Kūčios būdavo didžiulė apeiginė, magiška šventė. Iki jų žmonės stengdavosi užbaigti visus darbus, nes tądien buvo draudžiami įvairūs ūkio darbai – malkų skaldymas, kūlimas. Šios veiklos sukeltas triukšmą esą lemtų audringą vasarą su krušomis. Kūčioms būdingi įvairūs burtai: atliekami įvairūs ritualai su veidrodžiu, vandeniu, o iš po stalo traukiamas šienas parodydavo, ar bus laimingas gyvenimas. Be to, esą Kūčių naktį kalba gyvuliai, o vidurnaktį vanduo virsta vynu.
Šuniukas 