Tai trumpalaikiai šunys su originalia išvaizda – suplokščia snukis ir didelės akys. Vienu metu jie buvo karalienės Viktorijos favoritai, o prieš tai – Kinijos aristokratija. Šie augintiniai reikalauja nuolatinio savininko dėmesio, yra gana tingūs ir gudri. Mopsai mėgsta apsiausti, būti su jų šeimininke visą laiką. Jų intelektas ir gebėjimas imituoti suteikia mokymosi procesą gana malonų ir netgi pradedantiesiems. Savininkai privalo neabejotinai atsižvelgti į tai, kad šios veislės šunys netoleruoja žemos ir aukštos temperatūros, taip pat linkę į nutukimą.
Mopsai kilo iš Azijos, Kinijos, ir yra viena seniausių veislių pasaulyje. Spėjama, kad pirmuosius mopsus į Europą atsivežė olandai XVI a. Azijos šalyse mopsai buvo auginami budistų vienuolynuose ir Tibete. Vėliau dėl karališko ženklo – raukšlėtos kaktos – pradėti garbinti Kinijoje. Mopsų veislę itin puoselėjo Šungų dinastija, valdžiusi Kiniją XVI a. 1500-1600 m. kinai ėme prekiauti su Europos šalimis: Portugalija, Ispanija, Olandija, Anglija. Taip mopsai paplito ir po Europą, gavę Mopshond vardą. Prancūzijoje jie atsirado 1553 m., D. Britanijoje – 1688 m. Anglijoje 1884 m. ir buvo įsteigtas pirmasis mopsų mylėtojų klubas. Čia jie buvo laikomi damų palydovais, nes buvo manoma, kad raukšlėtas mopso snukis pabrėžia moterų grožį. Mopsų atvaizdai nuo seniausių laikų išliko įvairiuose meno kūriniuose: dailininkų drobėse, skulptūrose.
Mopsų kūnas kvadratiškas ir raumeningas, taisyklingo stambaus sudėjimo. Galva didelė, apvali. Jų liemuo trumpas, plati krūtinė, ryškūs šonkauliai. Snukis raukšlėtas, trumpas, bukas. Akys tamsios, kiek išsprogusios ir didelės. Ausys mažos ir plonos, jų galai atsikišę į priekį, dengia ausų landas. Kaklas trumpas, storas, raukšlėtas.
Turi stiprias priekines galūnes, kurios yra tiesios ir statmenos. Letenos ovalios. Uodega kilpiška, užriesta ant nugaros dviem žiedais.
Kailis plonas, trumpas, minkštas, žvilgantis.
Šuniukas 