Pudelių kilmė iki šiol nėra aiški. Apie juos prirašyta daug skirtingų pasakojimų. Manoma, kad pudelių protėviai buvo medžiokliniai šunys ir aviganiai. Plačiai paplitusi nuomonė, kad pudelio protėvis yra trumpaplaukis prancūzų pointeris, kurį į Europą iš Afrikos atvežė maurai. Rašytiniuose šaltiniuose pudeliai pradedami minėti XV amžiuje, bet iš piešinių sprendžiama, kad ši veislė egzistavo jau XIV amžiuje ar net dar anksčiau. Seniau D. Britanijoje pudelis buvo laikomas medžiokliniu šunimi, o kitose šalyse (Vokietijoje, Rusijoje, Olandijoje, Belgijoje) ši veislė išpopuliarėjo XV a.
Teorija, kad pudelio protėvis yra trumpaplaukis prancūzų pointeris kyla iš to, kad iki 1930 m. pudelis buvo vadinamas prancūzišku šunimi, o dabartiniai pudeliai galutinai susiformavo taip pat Prancūzijoje.
Pudelis yra vidutinio dydžio, proporcingai sudėtas šuo. Pagal dydį pudeliai skirstomi į keturias grupes:
Didieji (karališkieji), kurių ūgis ties gogu 45-58 cm.
Mažieji, kurių ūgis ties gogu 35-45 cm.
Nykštukiniai (miniatiūriniai), kurių ūgis ties gogu 28-35 cm.
Žaisliniai, iki 28 cm.
Šuniukas 